Vasara. Jūra. Vėjas. Smėlis. Kuršių Nerija. Visi šie žodžiai man iškyla pamačius jūros nugludintą akmenuką. Dar drėgną nuo vandens, kuris atskleidžia akmens spalvą, kad negali atsižiūrėti. Glotnų, kad norisi laikyti rankoje ir nepaleisti. Ir turėti tą jausmą su savimi visą laiką. Taip ir atsirado "a-pebble" akmeninių rankenėlių kolekcija - iš ilgų meditatyvių pasivaikščiojimų mūsų Baltijos pakrantėmis, tobulai gamtos išbaigto kūrinio atradimo džiaugsmo ir noro tas būsenas išsaugoti ir perduoti.  

Anglų kalboje "pebble" reiškia vandens ir smėlio nugludintą akmenuką. Taip, šie du poveikio elementai yra esminiai, kad suteiktų akmeniui išbaigtą formą. Tik bangų per smėlį ridinėjamas akmenėlis įgauna aptakią formą. Tokių gražių formų akmenų, kokius galima rasti Lietuvos pajūryje nėra daug. Daugelio jūrų pakrantės pilnos akmenų, tačiau ten jie nėra tokie apgludinti, nes nėra smėlio. O būdami tarp kitų akmenų jie labiau apsidaužo ir nebūna tokie tobuli.  Spalvų prasme Lietuvos pakrantės akmenys taip pat labai įvairūs - galima rasti visą spektrą - nuo baltos iki juodos. O tarpe tarp jų telpa ir raudono vyno, ir retai pasitaikantys žalsvi samaniniai, ir...

Pirmas džiaugsmas yra būti prie jūros. Kai basas eini smėlėta pakrante, bangos sušniokščia lūždamos prie kranto ir kartas nuo karto lyžteli kojas,  įkvepi vandens ir dumblių kvapo vėjo, akys ilsisi toliuose. Antras džiaugsmas yra pamatyti tą, kuris kažkuo patraukia dėmesį - forma, spalva, tekstūra. Akmenį, kuris džiugina akį ir traukia paliesti. Apžiūrėti, ar visos briaunos apdailintos, ar forma taisyklinga, ar kaip tik tokia laisva, kad tuo ir maloni akiai. Niekuo kitu negali pasikliauti, tik savo pojūčių visuma, nusprendžiant, ar pasiimti jį su savimi, ar palikti jūrai jį dar padailinti. Smagus tas įsiklausymas į savo pojūčius... Trečias džiaugsmas yra atskleisti akmenį....