Džiaugsmai

Pirmas džiaugsmas yra būti prie jūros. Kai basas eini smėlėta pakrante, bangos sušniokščia lūždamos prie kranto ir kartas nuo karto lyžteli kojas,  įkvepi vandens ir dumblių kvapo vėjo, akys ilsisi toliuose.

Antras džiaugsmas yra pamatyti tą, kuris kažkuo patraukia dėmesį - forma, spalva, tekstūra. Akmenį, kuris džiugina akį ir traukia paliesti. Apžiūrėti, ar visos briaunos apdailintos, ar forma taisyklinga, ar kaip tik tokia laisva, kad tuo ir maloni akiai. Niekuo kitu negali pasikliauti, tik savo pojūčių visuma, nusprendžiant, ar pasiimti jį su savimi, ar palikti jūrai jį dar padailinti. Smagus tas įsiklausymas į savo pojūčius...

Trečias džiaugsmas yra atskleisti akmenį. Jau namie, kai suvilgai jį šlapia šluoste ir vėl atgyja spalvos, kurias matei jame dar drėgname nuo jūros vandens. Tada gali dar įdėmiau apžiūrėti visus šonus, ar nėra kokių nors harmoniją trikdančių smulkių įtrūkimų ar spalvos nelygumų, ar forma tikrai tinkama kojelės pritvirtinimui. Pažymi jos vietą markeriu ir padedi į padėkliuką laukti deimanto prisilietimo. Taip, deimanto, nes be deimantinio grąžto nėra kaip apsieiti, norint įtvirtinti nerūdijančio plieno kojelę. Reikia išgręžti kelių mm gylio įdubą, kurioje įstatomas metalinis kaištukas ir viskas suklijuojama. Tada laukia paviršiaus padengimas specialiu aliejaus ir vaško mišiniu, kuris išryškina akmens spalvą, sukuria lietimui malonų paviršių. Kai kuriuos akmenis reikia dengti po keletą kartų, kol jie pasisotina aliejumi ir paviršius tampa švelniai matinis.